Demencija
Yra grupė ligų, kuriomis sergant vystosi demencija (beprotybė). Tai degeneracinės nervų sistemos ligos (Alzheimerio, Parkinsono, Piko liga, retos genetinės ligos). Demenciją gali sukelti kraujagyslių ligos, galvos smegenų infarktai, galvos smegenų traumos, infekcijos, smegenų augliai, metastazės, apsinuodijimai ir kai kurios kitos ligos.
Demencija - tai įgyta silpnaprotystė. Galvos smegenų veiklos sutrikimas. Tai yra progresuojantis intelekto funkcijų (mąstymo, dėmesio, atminties, suvokimo, protavimo) nykimas, stipriai veikiantis individo gebėjimą atlikti kasdienius darbus. Neretai kartu su pažinimo funkcijų deficitu pasireiškia emocijų kontrolės sunkumai, sutrinka socialinis elgesys. Normalių protinių sugebėjimų žmonėms ji atsiranda susirgus minėtomis ligomis. Vaizdingai sergantįjį demencija galima prilyginti nusigyvenusiam turtuoliui. Dažniausiai demencija vystosi pamažu. Pirmiausia žmoguje blėsta tai, kas yra subtiliausia, tie bruožai, kurie vieną žmogų skiria nuo kitų. Tai humoro jausmas, etiniai, estetiniai jausmai.
Gydytojai nustato demencijos diagnozę tik tada, kai minėti sunkumai išlieka mažiausiai šešis mėnesius. Ligos simptomai vis stiprėja, liga sunkėja. Nuo pirmų simptomų pasireiškimo iki ligonio mirties gali praeiti nuo trijų iki dvidešimt metų. Smegenų funkcijos pamažu silpsta. Jaunesniems liga vystosi greičiau. Ilgiau sergant atsiranda daug kūno problemų, gresia šlapimo takų infekcijos, pneumonija, pragulos, sepsis, dėl ko ligonis dažniausiai ir miršta. Keičiasi ligonio elgesys. Smegenyse vykstantys pokyčiai labiausiai veikia tai, kaip individas jaučia, mąsto ir elgiasi, sutrikdo jo bendravimą ir psichosocialines funkcijas.
Labai svarbu kuo anksčiau atpažinti ligos požymius, nes anksčiau paskirtas gydymas veikia efektyviau. Galima išskirti tris demencijos stadijas. Trumpai peržvelkime jas.
Ankstyvoji Demencijos stadija
Žmonės šioje stadijoje
- Linkę kartoti tas pačias istorijas, nuolat jose susipainioja; nuolat kartoja, kad yra dėl ko nors susirūpinę;
- Pamiršta neseniai buvusius įvykius;
- Lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus;
- Sunkiau priima sprendimus ir kuria planus;
- Mažiau domisi ankstesniais savo pomėgiais;
- Būna apatiški, vengia naujų dalykų, sunkiau prisitaiko prie pasikeitimų;
- Būna pikti ar liguistai jautrūs, dažniausiai dėl to, kad negali ko nors prisiminti ar atlikti;
- pameta daiktus, dažnai mano, kad tuos daiktus iš jų paėmė kiti;
- Labiau kreipia dėmesį į save ir mažiau domisi kitais.
Nemažai čia minėtų sutrikimų gali būti tiesiog gilios senatvės, bet dar ne demencijos pasekmė.
Vidurinė demencijos stadija
Žmogus
- Pamiršta tai, kas buvo neseniai, bet gerai atsimena, kas buvo tolimoje praeityje;
- Keletą kartų pasakoja tas pačias istorijas tiems patiems žmonėms;
- Nesiorientuoja laike ir vietoje;
- Pasiklysta naujoje vietoje;
- Blogai miega naktį;
- Lengvai ir greitai supyksta ar būna prislėgtas; gali būti agresyvus;
- Jaučiasi nesaugus, tampa nesavarankišku;
- Gali elgtis neadekvačiai;
- Pamiršta užsukti dujas, pamiršta ant viryklės verdančius puodus;
- Pamiršta nusiprausti ir pavalgyti arba pamiršta, kad tai jau darė;
- Mato ir girdi tai, ko iš tiesų nėra;
- Be aiškios priežasties gali šaukti, dejuoti ir pan.
Gali pasikeisti seksualinis elgesys ir poreikiai.
Vėlyvoji demencijos stadija
Šioje stadijoje ligos požymiai jau akivaizdūs, lengvai atpažįstami. Žmonės
- Pamiršta tai, kas ką tik buvo;
- Pasiklysta net gerai pažįstamose vietose;
- Sunkiai vaikšto
- Dažnai kartoja tam tikras frazes, garsus ir nevalingus judesius;
- Nepažįsta savo artimųjų, negali atpažinti įprastų daiktų;
- Netinkamai elgiasi;
- Nesupranta, kai jų ko nors prašome;
- Nesugeba savarankiškai pavalgyti, nusiprausti, apsirengti;
- Blogai miega naktį, budrauja;
- Gali elgtis agresyviai, ypač tada, kai jaučiasi nesaugūs;
- Nekontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi.
Straipsnio autorė psichologė Regina Morkūnienė