Dalyvių atsiliepimai
Projekto dalyvė Vida
Taip jau atsitiko, kad prieš trejus metus mirė mano slaugoma mama. Praėjus dviems savaitėms po mamos mirties, mirė vyras. Tą pat mėnesį likau bedarbė, nes iširo bendrovė, kurioje išdirbau 30 metų. Po mamos mirties atsivežiau į savo namus ir pradėjau prižiūrėti savo neįgalų brolį. Aišku, tokia situacija išprovokavo ir mano pačios sveikatos sutrikimus. Buvęs aukštas kraujospūdis dar padidėjo, pablogėjo širdies darbas, bet didžiausia bėda tapo psichologinės problemos. Atsirado daug laisvo laiko, o visi žinom, kad geriausias vaistas psichikai yra darbas. Vasarą dar galima daržuose kapstytis, sėt, sodint, ravėt – tada lyg ir taip nesijaučia ta vienatvė. Tačiau rudeniop jau be vaistų nuo depresijos neišsiversi. Taigi, naudojau antidepresantus trejus metus.
Taip jau Dievas panorėjo, kad šiemet atsirado galimybė man atlikti praktiką ,,Carito“ vaikų dienos centre. Nors pradžioje buvo abejonių, dvejonių ir baimių, kad nesugebėsiu, bet pabandžiau. Galiu sakyti, kad įvyko mažas stebuklas mano gyvenime. Viskas pasikeitė. Dabar turiu apie ką galvot ne tik dieną, bet pradžioje ir naktį negalėdavau užmigt. Norisi gerai ir atsakingai atlikt savo darbą. Labai smagu bendraut su ,,Carito“ darbuotojais ir savanoriais. Čia visi labai malonūs ir padedantys man, bet didžiausią malonumą jaučiu bendraujant su vaikais. Kai vaikai pavalgę dėkoja: ,,Ačiū, teta, Vida, buvo labai skanu“. Vaikai tokie geranoriški ir bendraujantys. Kalbam ne tik apie maistą, bet ir įvairiom temom. Visada mylėjau vaikus. Jaunystėje dirbau daržely auklėtoja. Tie penkeri metai buvo gražiausi mano gyvenime.
Dabar štai ir vėl pasijutau reikalinga. Stengiuosi, kaip suplanuoti savo darbus, kad spėčiau ir namuose apsisukti. Labai pagerėjo nuotaika. Noriu su visiais bendrauti. Atsirado tikslas, gal net pasididžiavimas: ,,Važiuoju į darbą“. Jaučiuosi tvirtai ir užtikrintai, mažiau vietos negatyvioms mintims dėl savo ir brolio, kuriuo rūpinuosi, sveikatos.
Labai dėkinga visiems, kurie pakvietė mane į šį projektą
Projekto dalyvė Irena Germanavičiūtė
Su mama gyvename dviese, o jai 104 metai. Palikti savo mamos vienos jau negaliu – kreipiausi į Caritą, o iš ten man pasiūlė puikų, jautrų, labai geranorišką žmogų, t.y. p. Liną Beriozovienę. Ji mano mamai pagelbsti dvi dienas savaitėje. Tomis dienomis, kada p. Lina būna su mano mama – aš pilnai rami ir galiu ramiai dirbti, už tai esu labai dėkinga Jai
Projekto dalyvė Gražina ir jos Mama Stanislava
Mūsų šeima turi rūpestį, bet kai gavome reikalingą pagalbą iš Carito, ne taip neramu, nes turime pagalbininkes, kurios šioje bėdoje labai padeda. Gali drąsiai, su pasitikėjimu palikti priežiūros reikalingą ligonį, rūpestingose Carito moterų, padėjėjų rankose. Žinai, šios rankos padės, paguos, užjaus.
Carito pagalba mūsų šeimai, t.y. pasitikėjimas, viltis ir ramybė, galimybė dirbti.
Labai dėkingos abi su Mama už pagalbą ir linkime atsidūrusiems panašioj bėdoj, žinoti prasmingą žodį Caritas ir nebijoti prašyti pagalbos
Projekto dalyvė Alina Žebrauskaitė Jepiškinienė
Carito darbuotoja Lina Beriozovienė mano senelei Marijonai Žebrauskienei suteikia didelę paramą. Visų pirma, senelė labai patenkinta bendravimu su Lina, ko gulinčiai ligonei labiausiai trūksta. Taip pat Lina atlieka asmens higienos procedūras, padeda pavalgyti, atneša laikraščių, knygų
Druskininkuose vykdomo projekto globojamoji Galina:
Smagu, gerai, kad nepaliekat vienos bėdoje
Projekto dalyvė Jadvyga Baidanienė
Praktiką Vilniaus Carito Socialinėje tarnyboje pradėjau 2011 metų kovo mėnesį. Tuo metu buvau labai sunkioje padėtyje: tiek psichologiškai, tiek finansiškai, tiek dėl mamos ligų. Bėdos buvo užgriuvę, kaip lavina.
Kai Carito socialinės darbuotojos pasiūlė atlikti praktiką, sutikau. Pirmos praktikos dienos labai bijojau. Tačiau visa baimė ištirpo po to, kai mane pasitiko nuoširdi ir su labai šilta šypsena Socialinės tarnybos vadovė Snieguolė. Taip pat ir kitos moterys: Janina, Laima, Galina, Monika, Snieguolė, Laima. Ypač esu dėkinga Janinai, kuri pirmas dienas buvo, kaip mama: globojo ir mokė. Labai rūpestingai mokė ir Monika.
Laikui bėgant išmokau rūšiuoti, išdėlioti rūbus. Išmokau bendrauti su žmonėmis, kurie į Caritą ateina prašyti pagalbos. Išmokau išklausyti, bendrauti, o labiausiai patarti, padėti surasti tinkamus rūbus. Kiekvieną dieną tapdavau dvasingesne ir stipresne.
Iš prigimties esu komunikabilus žmogus, mėgstantis bendrauti su kitais. Man suteikia džiaugsmo, jeigu aš galiu kuo nors padėti kitam žmogui. Buvau laiminga, jeigu išeinant iš Socialinės tarnybos žmogus man dovanojo šypseną.
Praktika man davė labai daug. Prieš praktiką buvau uždara, beveik nebendravau, buvau užmiršusi šypsotis. Dėka Carito, dėka praktikos, aš vėl atgavau save. Aš vėl bendrauju, vėl šypsausi, vėl džiaugiuosi gyvenimu.
Dėkoju Jums Socialinės tarnybos moterys Snieguole, Janina, Galina, Monika, Laima kita Snieguole, ir kita Laima. Dėka Jūsų rūpestingumo, šilumos, nuoširdumo aš esu laiminga ir noriu gyventi. Dėka Jūsų aš vėl moku šypsotis, vėl galiu dvasingai eiti gyvenimo keliu