Alzheimerio liga
Tai progresuojanti neurodegeneracinė liga, pasireiškianti nuolatiniu, laipsnišku atminties ir kitų intelekto pažinimo funkcijų blogėjimu. Ligai progresuojant, sunyksta žmogaus asmenybė, gebėjimas rūpintis savimi ir galimybės bendrauti su aplinkiniais. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis. Ja sergantys pacientai sudaro apie septyniasdesimt procentų visų sergančiųjų demencija.
JAV šiuo metu yra apie keturis mln. sergančiųjų Alzheimerio liga. Jiems gydyti ir slaugyti išleidžiama virš šimto mln. dolerių per metus. Kas antrą slaugantįjį ištinka depresija. Taigi, ši liga yra ne tik sunki našta sergančiajam bei jo artimiesiems, bet ir visai visuomenei. Dauguma sergančiųjų yra seni žmonės. Kadangi senų žmonių pasaulyje daugėja, tai ir sergančiųjų šia liga daugėja.
Liga pavadinta vokiečių patologo Alois Alzheimerio vardu. Daugmaž prieš šimtą metų jis aprašė vienos moters ligos atvejį ir nurodė ryšį tarp pažinimo funkcijų sunykimo ir specifinių radinių smegenyse. Tai neuritinės plokštelės ir neurofibriliniai tinkleliai. Iš pradžių ši liga buvo laikoma reta liga, būdinga yik seniems žmonėms.
Kodėl susergama Alzheimerio liga?
Iki šiol šios ligos priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, kad yra keletas ligos formų, skirtingas formas gali sukelti skirtingos priežastys.
- Genetiniai veiksniai. Nustatyta, kad ankstyvos pradžios (iki šešiasdešimt metų) Alzheimerio liga yra paveldima. Tačiau tokiame ankstyvame amžiuje susergama palyginti gana retai. Tai sudaro tik kelis procentus visų sergančiųjų. Ligą šiuo atveju sukelia dominuojantis autosominis genas. Šia ligos forma sergantis tėvas arba motina ligos geną perduoda pusei savo palikuonių. Vėlyvoji Alzheimerio ligos forma tikriausiai atsiranda dėl kitų genetinių pakitimų, kurie ne tiesiogiai sukelia ligą, bet didina riziką ja susirgti, jei tam yra palankios, bet pakol kas nelabai žinomos sąlygos.
- Toksinai aplinkoje. Jie neretai laikomi Alzheimerio ligos priežastimi. Tai švinas, gyvsidabris, aliuminis, pesticidai ir kt. Jei šių elementų kiekis organizme viršija leistiną lygį, tai sukelia nervų ląstelių žūtį.
- Biocheminiai veiksniai. Spėjama, kad Alzheimerio ligos atveju metaboliniai procesai vyksta neįprastu būdu. Dėl to susiformuoja neuritinės plokštelės.
- Laisvieji radikalai. Yra teorija, teigianti, kad Alzheimerio ligą sukelia laisvųjų radikalų sankaupa organizme.
Kaip atpažinti Alzheimerio ligą?
- Atminties praradimas. Pirmiausia sutrinka trumpalaikė, vėliau ir ilgalaikė atmintis. Žmogus nesugeba įsisavinti naujos informacijos, išmokti. Vėliau pamiršta vaikų vardus, vietų pavadinimus, namų adresą ir pan.
- Sumišimas. Žmogus nesiorientuoja laike ir vietoje.
- Neteisingi vertinimai.
- Kalbos ir bendravimo įgūdžių netekimas. Pvz., neprisimena vardų, sunkiai suranda žodžius pavadinti, kai kalba spontaniškai. Kalba miglotai, naudoja automatines frazes. Sunkiau supranta kalbą.
- Asmenybės, elgesio ir nuotaikos pokyčiai. Žmogus tampa irzliu, dirgliu, išsiblaškiusiu. Gali tapti apatišku, be iniciatyvos. Sumažėja emocijų išraiška, gali pasireikšti nerimas, depresija. Kas antram žmogui išsivysto kliedesiai. Ligonis kaltina kitus neištikimybe, vagyste, persekiojimu. Kartais sergantieji teigia, kad juos slaugantys tik apsimeta tokiais, kad čia nėra jų namai. Kas ketvirtam esti haliucinacijos.
- Nesugebėjimas atlikti kasdienių, įprastų veiksmų. Žmogus nesugeba nusiprausti, apsirengti.
Pagalbos galimybės
Alzheimerio liga sergantį žmogų išgydyti neįmanoma, bet, jeigu liga diagnozuojama anksti, galima ją pristabdyti, palengvinti kai kuriuos simptomus. Labai svarbu tinkamai slaugyti sergantįjį demencija, užtikrinti jo saugumą. Nereikia turėti iliuzijų, kad gerai rūpinantis žmogų galima išgydyti. Tai labai svarbu žinoti slaugantiesiems.
Sergančiajam reikia daug pagalbos, kuri paprastai teikiama ne gydymo įstaigoje. Pagrindinė slaugymo našta tenka artimiesiems. Kokia pagalba reikalinga?
Visų pirma - užtikrinti saugumą ir globą. Svarbu suprasti, kad slaugantysis yra tik palydovas šiame procese, kurį tinkamu elgesiu galima tik sulėtinti. Nereikia kelti per didelių reikalavimų sau ir sergančiajam, daug tikėtis iš medikamentinio gydymo. Jei galima, sergantįjį geriau kaip galima ilgiau išlaikyti įprastoje aplinkoje (namuose). Svarbu, kad slaugos naštą neštų ne vienas žmogus. Geriausia būtų derinti slaugą namuose, pasitelkiant pagalbininkus su slauga specialiame skyriuje.
Straipsnio autorė psichologė Regina Morkūnienė